- brangvardėlis
- brangvardė̃lis, -ė smob. (2) d. kas turi brangų kam vardą: Ei sūneli, sūneli, sūneli brangvardėli, ar name apsiženyt, ar į vaiskelį josi? JV867. Ne nuo šiaurių vėjelių, nei nuo rytų raselių [pavyto rūtelės], tik nuo seselės, tos brangvardėlės, graudžiųjų ašarėlių JV241.
Dictionary of the Lithuanian Language.